Kokio galingumo saulės elektrinės reikia mano namams?

Renkantis saulės elektrinę, dažniausiai girdima logika – kuo didesnė galia, tuo greičiau atsiperka investicija ir tuo daugiau sutaupoma. Iš pirmo žvilgsnio tai skamba logiškai: daugiau kilovatų, daugiau pagamintos elektros. Tačiau realybėje didesnė galia ne visada reiškia didesnę naudą – kartais tai reiškia tiesiog didesnę investiciją, kurios dalis niekada visiškai neatsiperka.

Priežastis – kaip Lietuvoje veikia atsiskaitymas už saulės elektrinės pagamintą, bet iš karto nesuvartotą elektrą.

Kaip iš tikrųjų atsiskaitoma už saulės elektrinę

Lietuvoje dauguma namų ūkių atsiskaito pagal vadinamąją dvipusę apskaitą. Kiekvieną mėnesį lyginamas jūsų į tinklą patiektos ir iš tinklo paimtos elektros kiekis. Jei per mėnesį pagaminote daugiau, nei sunaudojote, perteklius nedingsta – jis perkeliamas į kitą mėnesį kaip sukauptas kiekis, kurį vėliau galite atsiimti.

Problema ta, kad šis kaupimas nėra amžinas. Sukaupta elektra „galioja” dvejus metus. Jeigu per tą laiką jos nespėjate susigrąžinti – pavyzdžiui, per vasarą sukaupto pertekliaus neišnaudojate per artimiausią žiemą ar kitą vasarą – laikotarpio pabaigoje likutis nunulinamas. Už jį gaunama tik simbolinė piniginė kompensacija, kuri yra gerokai mažesnė už realią elektros vertę.

Kur iš tikrųjų dingsta vasaros perteklius

Čia ir slypi dažniausia klaida, renkantis per galingą elektrinę. Vasarą, kai saulės daugiausia, elektrinė pagamina gerokai daugiau, nei tuo pačiu metu sunaudoja namų ūkis – dieną dažnai niekas nebūna namuose, o vakare suvartojimas nedidelis. Šis perteklius keliauja į „saugyklą” ir laukia, kol bus atsiimtas.

Jeigu elektrinė parinkta su gera atsarga „viskam padengti”, susikaupusio kiekio per dvejus metus tiesiog nespėjama išnaudoti. O kai atsiskaitymo laikotarpis baigiasi, už nepanaudotą likutį mokama kompensacija, kuri yra kelis kartus mažesnė už kainą, kurią būtumėte sumokėję susigrąžindami tą pačią elektrą patys. Kitaip tariant – ta pati kilovatvalandė, kurią investavote pastatydami didesnę elektrinę, galiausiai grąžinama jums už dalį jos realios vertės.

Todėl didesnė galia savaime nereiškia trumpesnio atsipirkimo – priešingai, jeigu didelė dalis pagamintos elektros lieka nepanaudota ir tiesiog „ištirpsta” kaupimo laikotarpio pabaigoje, atsipirkimo laikas gali net pailgėti, nes investicija buvo didesnė, o realiai panaudota – ne visa.

Verta žinoti ir tai, kad Lietuvoje diskutuojama apie palaipsnį perėjimą prie kitokio atsiskaitymo modelio, kai elektra būtų parduodama realia rinkos kaina, o ne kaupiama kilovatvalandėmis – tokiu atveju vasaros perteklius taptų dar mažiau vertingas, nes tuo pačiu metu elektrą parduoda visi saulės elektrinių savininkai.

Kaip pasiskaičiuoti sau tinkamą galią

Geriausias atskaitos taškas – ne mėnesio sąskaita, o metinis elektros suvartojimas kilovatvalandėmis. Lietuvoje kiekvienas kilovatas (kW) saulės elektrinės galios per metus vidutiniškai pagamina apie 1000 kWh, priklausomai nuo stogo krypties, nuolydžio ir šešėlių.

Tai reiškia, kad orientacinė reikalinga galia apskaičiuojama padalijus metinį suvartojimą iš maždaug 1000. Namų ūkiui, sunaudojančiam 6000 kWh per metus, orientacinė galia būtų apie 6 kW, o sunaudojančiam 10 000 kWh – apie 10 kW.

Šis skaičius – tik atskaitos taškas. Tikslią, jūsų konkrečiam suvartojimui pritaikytą galią ir investicijos dydį patogiausia pasitikrinti saulės elektrinės skaičiuoklėje – įrašius savo metinį suvartojimą, ji parodo rekomenduojamą galią, investiciją ir orientacinį atsipirkimą.

Kodėl žiemos sąskaita klaidina

Dažna klaida – galią vertinti pagal didžiausią, dažniausiai žiemos mėnesio sąskaitą, tikintis, kad didesnė elektrinė padengs ir šildymo sezono poreikius. Deja, taip neveikia – lapkritį, gruodį ir sausį saulės elektrinė pagamina vos kelis procentus viso metinio kiekio, nepriklausomai nuo to, kokios ji galios. Net gerokai didesnė sistema žiemą nepagamins reikšmingai daugiau – trumpos dienos ir žemas saulės kampas riboja gamybą fiziškai, ne dėl per mažos galios.

Todėl svarbiausia orientuotis į metinį balansą, o ne į vieną, dažniausiai didžiausią, mėnesio sąskaitą. Elektrinė, parinkta pagal žiemos sąskaitą, vasarą paprastai pagamina gerokai daugiau, nei realiai reikia – ir grįžtame prie tos pačios problemos: perteklius, kurio galiausiai nespėjama išnaudoti.

Kada didesnė galia tikrai pateisinama

Tai nereiškia, kad visada verta rinktis mažiausią įmanomą galią. Didesnė elektrinė yra logiškas pasirinkimas, jeigu:

• artimiausiu metu planuojate šilumos siurblį ar elektromobilį – jų elektros poreikis reikšmingai padidins metinį suvartojimą;
• kartu įsirengiate energijos kaupiklį – tuomet vasaros perteklius sukaupiamas ir panaudojamas patys, o ne siunčiamas į tinklą laukti;
• namų ūkis auga arba planuojate priestatą, baseiną ar kitus didesnio suvartojimo šaltinius.

Tokiais atvejais didesnė galia iš anksto – protingesnis sprendimas, nei elektrinės didinimas vėliau.

Apibendrinant

Optimali saulės elektrinės galia – ta, kuri kuo tiksliau atitinka jūsų realų metinį suvartojimą, o ne teorinę maksimalią naudą ar žiemos sąskaitos dydį. Tikslų skaičių, pritaikytą būtent jūsų namams, greičiausiai sužinosite saulės elektrinės skaičiuoklėje.

Jeigu norite ne tik pasiskaičiuoti, bet ir gauti individualų pasiūlymą bei aptarti, kokia galia labiausiai tiktų būtent jūsų namui, susisiekite su UNOSOL specialistais – padėsime parinkti sprendimą, kuris atsiperka, o ne tiesiog atrodo įspūdingai popieriuje.